Didžiausias dėmesys… Pramoginis azoto suboksido (juoko dujų) vartojimas

Čia pateikiamos skyriaus„Pramoginis azoto suboksido vartojimas Europoje: padėtis, rizika, atsakomosios priemonės“, kuris yra pirmas ataskaitos „Pramoginis azoto suboksido vartojimas – vis didesnį susirūpinimą Europai kelianti problema“, skyrius, pagrindinės išvados.

Azoto suboksidas yra dujos, kvėpuojamos pramogai dėl greito, bet trumpalaikio euforijos, atsipalaidavimo, nusiraminimo ir atsiribojimo jausmo.

Nors jis vartojamas jau beveik 250 metų, kai kuriose Europos šalyse nuo 2010 m. jo vartojimas išaugo. Tai tapo ypač aktualu nuo maždaug 2017–2018 m., kai atsirado galimybė jo įsigyti daugiau parduotuvių ir didesniais kiekiais.

Azoto suboksido populiarumą galima paaiškinti tuo, kad jis lengvai prieinamas, pigus, turi trumpalaikį poveikį ir apskritai vartotojai mano, kad tai yra palyginti saugus ir socialiai priimtinas narkotikas.

Daugeliu atvejų vakarėlių balionams, iš kurių dujos įkvepiamos, pripildyti naudojamos nedidelės dujų kasetės, skirtos plaktai grietinėlei gaminti. Dujų balionai perkami fizinėse parduotuvėse ir internetu. Tiekėjai taip pat pradėjo pardavinėti didesnius dujų balionus, sąmoningai orientuotus į pramogų rinką – dėl to dujos tapo gerokai pigesnės, o tai skatina platesnį, reguliaresnį ir intensyvesnį jų vartojimą.

Didžioji dauguma žmonių azoto suboksido nevartoja. Tie, kurie tai daro, paprastai vartoja palyginti nedidelius kiekius ir nedažnai. Dauguma vartotojų kartais sukvėpuoja nedidelį kiekį azoto suboksido (galbūt nuo vieno iki trijų oro balionų per seansą) kelis kartus per metus. Nors nustatyti „saugaus“ vartojimo lygio neįmanoma ir toks vartojimas nėra nerizikingas, atrodo, kad, palyginti su intensyvesniu vartojimu, jis kelia nedidelę riziką sveikatai. Vartojimas taip pat gali gerokai skirtis pačioje šalyje. Azoto suboksidą daugiausia vartoja jaunimas, įskaitant paauglius.

Azoto suboksidas paprastai vartojamas kartu su draugais, bet taip pat gali būti vartojamas pavieniui, ypač jei vartojimas yra intensyvesnis. Jis vartojamas įvairioje aplinkoje, taip pat lauke viešosiose erdvėse (pvz., parkuose), stovinčiuose automobiliuose (vadinamieji automobilių vakarėliai), namuose, privačiuose vakarėliuose, naktiniuose klubuose, taip pat muzikos koncertuose ir festivaliuose.

Vartojant nedidelius kiekius, dažnai pasireiškia toks nepageidaujamas poveikis kaip galvos svaigimas, apkvaitimas, orientacijos praradimas, galvos skausmas ir bendras dilgčiojimo pojūtis. Taip pat gali pasireikšti pykinimas ir alpimas, laikinas koordinacijos ir pusiausvyros praradimas. Kai kurie reiškiniai pasireiškia dėl hipoksijos, kurią sukelia laikinas deguonies trūkumas, taip pat galintis sukelti traukulius.

Paprastai nepageidaujamas poveikis yra nedidelis ir išnyksta per trumpą laiką po to, kai vartotojas nustoja kvėpuoti dujomis. Vis dėlto kai kurie padariniai, kaip antai apkvaitimas, galvos svaigimas ir bendrieji sveikatos sutrikimai, gali tęstis 30 minučių arba ilgiau. Vienu kartu vartojant didesnį dujų kiekį, atsiranda daugiau tokio neigiamo poveikio.

Ūmus apsinuodijimas, dėl kurio reikalingas medicininis gydymas, yra palyginti retas reiškinys. Paprastai jo poveikis apima trumpalaikį orientacijos sutrikimą, sąmonės netekimą arba apalpimą, taip pat sužalojimus, atsiradusius dėl to pargriuvus arba dėl koordinacijos ir pusiausvyros praradimo apsvaigus. Kartais gydymo taip pat gali prireikti dėl haliucinacijų.

Dėl orientacijos sutrikimo ir bendrųjų sveikatos sutrikimų azoto suboksidą vartojantys žmonės neturėtų vairuoti, važiuoti dviračiu ar motoroleriu arba valdyti mechanizmų. Kai kurie žmonės nemano, kad azoto suboksidas vairuojant yra pavojingas.

Taip pat šiek tiek (bet reikšmingai) padaugėjo žmonių, kurie dažniau ir ilgesnį laiką vartoja didesnį dujų kiekį. Dėl to kai kurie vartojimo atvejai tampa probleminiai. Kaip tolesnio vartojimo per tą patį seansą priežastis dažnai nurodomas trumpalaikis dujų poveikis.

Reguliarus ir intensyvus dujų vartojimas taip pat gali sukelti sunkius nervų sistemos pažeidimus (neurotoksiškumą).

Iš pradžių simptomai paprastai pasireiškia parestezija, t. y. kaip neįprasti pojūčiai, dažniausiai dilgčiojimas arba dūrimas (smeigtukai ir adatėlės) plaštakose, rankose, kojose arba pėdose, taip pat galintys pasireikšti kitose kūno dalyse. Taip gali nutikti dėl jutimo nervų, kurie perduoda pojūčius, pvz., skausmo ir lietimo, pažeidimo ir dėl to gali prasidėti tirpulys. Taip pat gali būti pažeisti nervai, atsakingi už raumenų kontrolę – dėl to raumenys silpsta, prarandama pusiausvyra ir pasidaro sunku vaikščioti. Gali būti pažeista ir periferinė nervų sistema, ir centrinė nervų sistema, ypač stuburo smegenys. Pažeidimas gali progresuoti į asmens negebėjimą vaikščioti.

Paprastai pažeidimas bent iš dalies išnyksta, ypač jei jis nustatomas ir gydomas anksti. Kai kuriems asmenims gali išlikti juslinių ar funkcinių pažeidimų. Pranešta apie retus nuolatinio paralyžiaus atvejus. Kartais pacientai gydymą nutraukia, todėl ilgalaikis gydymo rezultatas nežinomas.

Didelių dujų balionų naudojimas dujoms gauti taip pat gali sukelti stiprius nušalimus (nudegimus dėl šalčio poveikio) ir plaučių pažeidimus dėl didelio slėgio. Dėl tokių sužalojimų prireikia skubios medicinos pagalbos.

Su azoto suboksidu susijusių mirčių pasitaiko retai. Dauguma atvejų mirties priežastis yra atsitiktinis uždusimas, kai dujos kvėpuojamos dėvint kaukę arba ant galvos užsimovus plastikinį maišelį, be pakankamo deguonies kiekio.

Informacijos apie veiksmingas atsakomąsias priemones nėra daug. Daugeliu atvejų šalys taiko įvairias priemones, kad apribotų azoto suboksido pasiūlą ir tikslingai propaguotų sveikatą, be kita ko, patartų, kaip sumažinti žalą.

Tikslingai propaguojant sveikatą, įskaitant informavimą apie riziką, turėtų būti laiku pateikiama aiški, patikima ir nuosekli įrodymais pagrįsta informacija, kad būtų didinamas informuotumas, supratimas ir galima imtis praktinių veiksmų. Tai, be kita ko, gali būti bendravimas su vartotojais, tėvais ir globėjais; informacija turėtų būti gaunama iš patikimų šaltinių.

Paprastos, įrodymais pagrįstos žalos mažinimo rekomendacijos gali padėti užkirsti kelią tiek dažnam nepageidaujamam poveikiui, tiek su azoto suboksidu susijusiai rimtesnei rizikai. Jos taip pat gali būti naudojamos siekiant informuoti žmones, ką daryti blogiausiu atveju ir kaip gauti papildomos informacijos ir pagalbos.

Azoto suboksidas naudojamas svarbiais plataus masto medicininiais, pramoniniais, komerciniais ir moksliniais tikslais, be kita ko, kaip skausmo malšinamoji medžiaga ir anestetikas medicinoje ir kaip maisto priedas. Imantis bet kokių atsakomųjų priemonių dėl azoto suboksido, būtina atsižvelgti į plačiai paplitusį teisėtą dujų naudojimą pramonėje, sveikatos priežiūros srityje ir tarp vartotojų. Šiuo metu tokių naudojimo atvejų alternatyvų, palyginti su dujomis, yra nedaug, jei iš viso yra.

Paaiškėjo, kad tam tikrose vietovėse kyla problemų dėl naudotų kasečių, oro balionų ir dujų balionų virtimo šiukšlėmis. Tai negražiai atrodo, sukelia valymo išlaidų ir kenkia gamtinei aplinkai. Jeigu panaudoti dujų balionai išmetami į bendrąsias atliekas, jas tvarkant kyla sprogimo rizika. Svarbu tai, kad kasetės ir dujų balionai yra plieniniai ir juos galima perdirbti.

Azoto suboksidas yra stiprios šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir pagrindinė ozono sluoksnio ardymo priežastis. Pramoginio vartojimo indėlis į tai, palyginti su kitais šaltiniais, yra nedidelis, bet jį reikia tirti.

Mūsų supratimas apie vartojimą, žalą ir veiksmingas atsakomąsias priemones yra ribotas iš dalies dėl to, kad toks pramoginio vartojimo lygis yra palyginti naujas. Reikia stiprinti stebėseną ir atlikti tyrimus tokiose srityse kaip epidemiologija, tiekimas, farmakologija ir toksikologija, taip pat gydymo ir reagavimo priemonių veiksmingumas.